Per 25 metus, kai „Orion Securities“ teikia investicinės bankininkystės paslaugas savo klientams, supratome, kad į istoriją visada verta žvelgti kaip į vertingą pamoką. Analizuodami praeities įvykius mes tampame lankstesni, greitesni ir kuriame ateitį – adaptuojame savo verslo modelį ir produktus, kuriuos siūlome klientams. Ekonomikos cikliškumas yra neišvengiamas, tačiau kiekvienoje krizėje galima rasti ne tik panašumų su jau buvusia, bet ir sprendimus, galinčius pakeisti verslo ateitį. Tad mūsų komanda kartu su žinomais Lietuvos verslininkais šį kartą kviečia visus pažvelgti į buvusias ekonomikos krizes, klaidas, kurias darėme ir pamokas, kurias išmokome.
Istorija apie kinų hieroglifą tuo pat metu reiškianti pavojų ir galimybes
prieš dešimtmetį tapo savotiška psichologine pagalba daugeliui pasaulio verslininkų.Bloga naujiena ta, kad ši istorija yra netiesa. Hieroglifas krizė ir reiškia krizę – pavojų ir lūžį. Tačiau yra ir gera naujiena – kiekvieno ekonomikos lūžio momentu dalis verslo šaunaį viršų. Tarp lyderių paprastai atsiduria tie, kas išmoko besikartoti linkusios istorijos pamokas.
Dešimtmečius gerovės valstybę kūrusios Švedijos ekonomika atsidūrė ant prarajos krašto. Per keletą metų gyvenamojo būsto kainos krito 25%, komercinio NT – 42%. Bankų blogų paskolų portfelis išaugo 10 kartų, o dėl bankrotų neišmokėtos paskolos pasiekė 12 proc. šalies BVP. Mažieji šalies bankai užsidarinėjo vienas po kito, o valstybė iš paskutiniųjų siekė išgelbėti bent didžiuosius. Prekiautojams valiuta nusitaikius į Švedijos kroną, šalies centrinis bankas jau ne kartą keltą palūkanų normą padidino dar 500%. 1992-ieji buvo sunkūs metai Švedijai ir visai Skandinavijai, tačiau Lietuvai tai buvo nė motais.
„Šiandien tokio scenarijaus net negalėtum įsivaizduoti. Tai buvo pirma bankų krizė išsivysčiusiose šalyse nuo Didžiosios depresijos laikų. Ji vyko už 450 kilometrų nuo Lietuvos. Kaimyninėms šalims ji kainavo milijardus dolerių. O ji mūsų praktiškai nepalietė“, – pastebi investicinio banko „Orion Securities“ vadovas Alius Jakubėlis.
Tąkart Lietuvą „išgelbėjo“ ekonomikos uždarumas. Eksporto, bent jau tokio, kaip jį suprantame šiandien, Lietuvoje praktiškai nebuvo. Verslo modelis – pirk Rytuose, parduok Vakaruose – per Lietuvą jungė Rusiją ir Vokietiją, o geriausias bankas 1992-aisiais buvo „diplomatas“ su grynaisiais pinigais.
2017 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Skandinavijos valstybes sudarė daugiau nei 15%, ir, kaip sako A.Jakubėlis, net ir stipresnė kaimynų ekonomikos sloga gali tapti plaučiu uždegimu Lietuvai.
Jakubėlis
Pirmosios krizių pamokos – atsargiai žvelk į bankus ir valstybę
Turbūt pirmą kartą globalios ekonomikos dalimi Lietuva pasijuto tapusi 1997-1998 m. Iš pradžių Azijoje kilusi valiutų krizė Lietuvos tiesiogiai nepaveikė, tačiau ji turėjo įtakos tolesnei įvykių grandinei – ASEAN šalių valiutų devalvacija sukėlė spaudimą ir Rusijos rublio kursui, o tai kartu su naftos kainų kritimu ir dideliu biudžeto deficitu atvedė prie pirmosios Rusijos krizės, kuri palietė ir kitas tuometinės NVS šalis.
Tai buvo pirmasis rimtas išbandymas Lietuvos verslui. 1997 m. 44% šalies užsienio prekybos apyvartos vyko su NVS valstybėmis. Po 1998 m. rugpjūčio, devalvavus rublį, eksportas į NVS sumažėjo 58,7%, o Lietuvos eksportuotojai neteko apie 2 mlrd. litų – šeštadalio viso šalies eksporto. Šalies BVP 1999 m. smuko 1,5%.
Ir vis dėlto pirmąjį krizių egzaminą Lietuvos verslas išlaikė gana ramiai.
„1998 m. mūsų verslas buvo intensyvaus augimo stadijoje, tad tos krizės beveik ir nepastebėjome“, – šiandien prisimena koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė.
„Tai buvo antroji krizė, su kuria susidūrėme ir mes, ir visas Lietuvos verslas, – prisimena Pramonininkų konfederacijos prezidentas ir bendrovės „Eika“ savininkas Robertas Dargis. – Per pirmąją, 1995-ųjų krizę išmokome, kad net ir bankus reikia vertinti atsargiai kaip potencialią riziką. Per 1998 m. Rusijos krizę verslui teko patirti, kad kontraktas, kuri turi, dar nieko nereiškia. Daugelis prarado pinigus klientams Rusijoje paprasčiausiai atsisakius mokėti už prekes. Antroji šios krizės pamoka buvo tai, kad atsargiai reikia žiūrėti ir į valstybę. Lietuvos biudžetas dėl krizės poveikio prarado nemažas lėšas – apie 3,5 mlrd. litų, tiems laikams milžinišką pinigų sumą – tad valstybė pasinaudojo stipresniojo teise paprasčiausiai atsisakė mokėti už prekes ir paslaugas verslui. Staiga nuo krizės kentėti pradėjo verslai, kurie su Rusija nieko bendro neturėjo. Taip teko išmokti pamoką, kad verslas su valstybe nėra viename lygmenyje. Valstybė gali atsisakyti mokėti verslui, taip elgtis pabandžius verslui bus nusikalstama veikla“.
Tačiau, nepaisant laikinų sunkumų, 1998 m. krizės poveikis buvo trumpalaikis. Jau 2000 metais Lietuvos eksportas šovė į viršų 27%, o iki 2003-ųjų, lyginant su 1999-aisias išaugo dvigubai
„Kiekviena krizė turi savo pamokų – viskas priklauso nuo to, kaip greitai ir gerai verslas jas išmoksta, – pastebi A. Jakubėlis. – Didžioji dalis Lietuvos verslo į pirmąją Rusijos krizę sureagavo žaibiškai – pulta skubiai diversifikuoti veiklą, pradėta aktyviai ieškoti naujų rinkų. Daug tarptautinės prekybos pirmą kartą buvo orientuota į Vakarus. Be to verslas turbūt pirmą kartą suprato valiutų kursų rizikos pavojų“.
Kas šuoliuoja per krizes?
„Krizė yra ne tik pavojus, bet ir galimybė. Statistika teigia, kad krizių metu 95% verslo organizacijų patiria nuostolius, tačiau apie 5% atlieka didžiulį šuolį. Tokie „šuoliai“ geriausiai pavyksta toms kompanijoms, kurios yra lanksčios, greitos, sugeba „gaudyti“ kiekvieną atsiradusią galimybę ir ją paversti verslo projektu. Pavyzdžiui, krizė – tai pats palankiausias metas naujiems įsigijimams ir šiaip „pirkiniams“, – pozityviai į krizes žiūri jau tris jas išgyvenusios „Vikondos“ valdybos pirmininkė J.Blažytė.
Jai pritaria ir „Orion Securities“ vadovas A. Jakubėlis, kaip pavyzdį pateikdamas vadinamojo DotCom burbulo pamokas. „Nutrūkus investicijų srautui daugelis bendrovių nutraukė savo veiklą, tūkstančiai susijungė su kitomis ar buvo nupirktos. O išretėjusioje rinkoje sustiprėjo tie, kas šiandien yra tarp didžiausią vertę turinčių pasaulio bendrovių – „Amazon“, „Apple“, „Ebay“, – vardija pašnekovas.
„Vikonda“ buvo tarp tų 5% per 2008 m. pasaulinę ekonomikos krizę šuolį aukštyn sugebėjusių atlikti įmonių.
„2008 m. krizei buvome pasiruošę. Dar prieš jai prasidedant pardavėme verslus, kurie buvo vadinami „pinigų rijikais“ – pavyzdžiui reikalavo daug finansinių resursų atstatomosioms investicijoms. Gautas lėšas nukreipėme į plėtros ir gamybinio našumo didinimo investicijas, tad tapome konkurencingesni tiek senose, tiek naujose rinkose“, – pasakoja J. Blažytė
Tačiau didžiajai daliai Lietuvos verslo pasaulinė krizė smogė negailestingai – eksportas krito trečdaliu, smarkiai sumažėjo vidaus vartojimas, o beveik neegzistuojanti paskolų pasiūla atsigavimo laikotarpį ištęsė ilgam.
„2004 m. įstoję į ES gavome prieigą prie ekonomikos „kraujo“ – naujų pinigų. Per trumpą laiką Skandinavijos bankai įliejo 70 mlrd. litų. Galimybės pasiskolinti atrodė beribės. NT kainos augo kartais, nes pasiūla buvo kur kas mažesnė už paklausą. Vaizdžiai tariant, vieną kepaliuką duonos nusipirkti norėjo 10 žmonių ir pirkdavo tas, kuris duodavo daugiausiai. Ir tada viskas sprogo“, – sako R. Dargis.
„Eika“, pasakoja įmonės vadovas, išgyveno todėl, kad nebuvo visiškai priklausoma nuo vieno pajamų šaltinio. „Buvome šiek tiek diversifikavę veiklą, investavę į kitas NT turto klases, pirmiausia, nuomojamą turtą – tai ir padėjo atsilaikyti“, – sako R.Dargis.
Iš nuomos gaunamos lėšos ir pajamos gautos už dalį parduoto turto leido atsiskaitinėti su skolintojais ir išsaugoti įmonės branduolį. „Turėjome atleisti pusę darbuotojų, tai buvo vienas sunkiausių sprendimų, nes atleidi juos ne todėl, kad dirbo blogai, o todėl, kad atlyginimo paprasčiausiai neturi iš ko mokėti. Pusantrų metų mes nieko nestatėme, iš esmės nevykdėme veiklos, bet išsaugojome keliasdešimt darbuotojų ir po truputį atsigavome, – sako R. Dargis ir įvardija dar vieną verslo per krizę išmoktą pamoką – privalai iš anksto įvertinti visus galimus pavojus ir aplinkybes ir suvaldyti finansinius srautus.
„Daug verslų susidūrė su problemomis ar net žlugo dėl to, kad verslui reikalingas lėšas buvo investavę į su juo niekaip nesusijusias veiklas – nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius. Visi galvojo, kad taip uždirbs daugiau ir greičiau. Tačiau krizei prasidėjus šis turtas nuvertėjo ar tapo nelikvidžiu, o lėšų stygius smogė pagrindiniam verslui“, – prisimena R. Dargis.
Šiandien „Eika“ vėl yra vienas iš NT rinkos lyderių. Ar įmonė buvo tarp tų 5% „laimingųjų“, kurie per krizę šuoliuoja į viršų? R.Dargis sako, kad ne. Nebuvo šuolio į viršų, bet kompanija krizę atlaiko, o tai svarbiausia – ekonomikos sunkmečiu atsisijoja stipriausi. „Paprastai, išlieka tie, kas turi ilgalaikes strategijas ir profesionalumą, tačiau tai nėra absoliuti taisyklė – žlugti per krizę gali bet kuris, užtenka vieno dviejų neteisingai priimtų sprendimų“.
Identiškų krizių nebūna, panašių – netrūksta
Ar artimiausiu metu verslo laukia dar viena krizė? Pašnekovai sako, kad ekonomikos cikliškumas neišvengiamas, tad augimo lėtėjimas, stagnacija ar net kritimas ateityje neišvengiamas. Kitą vertus, niekas negali pasakyti nei kada nauja krizė bus nei, juo labiau, kokia.
„Gyvename skaitmeninės ekonomikos ir naujųjų technologijų amžiuje. Skaitmeninė epocha įgalina kompanijas augti kelis kartus greičiau nei prieš 10 metų. Todėl, jei jau ir bus kokia nors krizė pasaulinėse finansų rinkose, tai ji bus jau kitokia, nei buvo anksčiau“, – pastebi „Vikondos“ valdybos pirmininkė J. Blažytė.
R.Dargis apskritai sako nemėgstąs žodžio „krizė“. „Aš buriuotojas, tad žinau, kad jūra nebūna visada rami ar amžinai audringa. Ji banguoja – stipriau arba silpniau. Kartais matai, kad ateina audra ir tada turi rifuoti – sumažinti burių plotą ir pasiruošti stipriam vėjui. Ar ekonomikos pokytis bus? Taip. Ar esame pasiruošę rifuoti? Taip.“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Dargis
Pasak jo, Lietuvos verslas pakankamai gerai išmoko krizės pamokas. Galimybės vertinamos atsargiai. Turimos atsargos ženkliai didesnės nei prieš dešimtmetį. Įsipareigojimai mažesni. Bankai šiandien, pasak R. Dargio, taip pat gerokai atsargesni, o Lietuvos bankas kur kas atidžiau stebi ir griežčiau
vertina situaciją nei tai buvo 2004-2008 metais
„Bankai šiandien iš verslo prašo kur kas daugiau prisidėti prie projektų įgyvendinimo. Jei 2007-aisiais jie finansavo iki 95% projekto vertės, tai šiandien ši dalis siekia 60-75%. O žmonės tokie – kur investuoja daugiau savo pinigų, jie paskaičiuoja viską kur kas atidžiau ir būna atsargesni“, – sako R. Dargis.
Mokytis iš istorijos siūlo ir „Orion Securities“ vadovas A. Jakubėlis. „25 metų patirtis leidžia analizuoti ir suvokti krizių dėsningumus. Matom, kad krizių algoritmas išlieka labai panašus – staigus augimas viename ar kitame sektoriuje ar rinkoje pritraukia dar daugiau pinigų, burbulas pradeda augti, o tada sprogsta“, – sako jis
„Orion securities“ vadovas pastebi, kad Skandinavijos bankų krizė tam tikra prasme buvo JAV ir, pavyzdžiui, Lietuvos NT burbulo sprogimo pirmtake, kurią sukėlė mažos palūkanos ir staigus paskolų portfelio augimas. Prieš Azijos krizę į šalį plūdo didžiuliai pinigų srautai, daugiausiai užsienio valiuta – ekonomikai sulėtėjus, kapitalas pradėtas perkėlinėti ir valiutos devalvavo. Vienas 1998 m. Rusijos krizę sukėlusių veiksnių buvo pakilusios žaliavų, pirmiausia naftos ir metalų kainos – ateitis buvo numatoma remiantis jomis, deja, rinkos nusprendė kitaip.
Tad daugelį šiandieninių pasaulio ekonomikos tendencijų pašnekovas siūlo analizuoti būtent per ankstesnių krizių prizmę.
„Azijos krizė turėtų priminti apie pavojus tiems, kurie šiandien plėtoja verslo ryšius su Kinija ar Turkija. Po ilgo ir spartaus ekonomikos augimo periodo ateina natūralus lėtėjimas, o valstybės skola auga – panaši situacija ASEAN valstybėse buvo prieš 30 metų. Tuo tarpu Turkijoje matome didelę užsienio skolos riziką bei Turkijos lyros kurso nuosmukį“, – panašumus vardija „Orion Securities“ vadovas.
2017-ųjų kriptovaliutų bumas jam primena 2000-2002 m. sprogusį DotCom burbulą. „Kainų augimo tempai bei atsisakymas kainas grįsti realiais vertinimo metodais labai primena tai, ką matėme XXI a. pradžioje. Tada dauguma investicijų į interneto bendroves buvo pateisinamos tikėjimu, kad .com prierašas prie įmonės pavadinimo ateityje garantuos didelius pelnus. Pernai taip žiūrėta į bet ką, kas turi prierašą „kripto“, – sako A. Jakubėlis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulio ekonomika tampa vis panašesnė į kortų namelį, kur veiksmai sprendžiant vieną problemą sąlygoja naujus iššūkius ateityje.
„DotCom burbulas sudegino daugelio žmonių JAV santaupas. Visi kuriam laikui atsikando naujų technologijų, o kapitalą nusprendė orientuoti į saugesnes turto klases – pirmiausia NT. Tuo pat metu valstybė sprendė savo problemas – kaip paskatinti JAV atsigavimą po krizės ir 2001 09 11 išpuolių, tad FED pradėjo mažinti palūkanas. Didelis nebrangių pinigų kiekis bei noras nukreipti juos į „apčiuopiamą“ turtą sudarė sąlygas sparčiam nekilnojamojo turto rinkos augimui. Savo ruožtu bankai mažų palūkanų aplinkoje siekė didinti savo pelningumo rodiklius ir teikė paskolas vis rizikingesniems asmenims. Visa tai galiausiai atvedė prie krizės. Šiandien vis daugiau kalbama apie tai, kad veiksmai, kurių buvo imtasi sprendžiant pastarąjį ekonomikos nuosmukį vienai ar kitaip įtakos naują krizę“, – sako „Orion Securities“ vadovas.
Kaip pasiruošti pokyčiams?
Ar įmanoma apsaugoti verslą nuo krizių ir kokių veiksmų reikėtų imtis?
„Esu už tai, kad reikia kurti stiprias, atsparias bet kokiems išorės veiksniams kompanijas, o ne saugoti verslą nuo krizių. Jei esi silpnas, tai vargu ar įmanoma nuo ko nors apsaugoti, – sako J. Blažytė. – O šiuo metu stipriausios organizacijos yra tos, kurios išnaudoja visas technologines galimybes, kaupia kokybiškiausią žmogiškąjį kapitalą ir, žinoma, pereina prie naujų verslo modelių. Inovatyvios, lanksčios, greitai augančios bei koja kojon su pasauliniais pokyčiais einančios verslo kompanijos, manau, krizei bus mažai pažeidžiamos“.
Tad jos vadovaujama įmonių grupė šiandien orientuojasi ne tiek finansinius, kiek kompetencijų „lašinius“. „Automatizuojame ir robotizuojame gamybos procesus, kartai išgaudami net 20 kartų didesnį darbo našumą. Kuriame ir gaminame inovatyvius produktus – pavyzdžiui, „beržų sulos“ ledai nuskynė visus įmanomus laurus tarptautinėse parodose. Bendradarbiaujame su geriausių pasaulio verslo mokyklų kompetencijų centrais. Pavyzdžiui, JAV UCLA universiteto Anderson verslo mokyklos dėstytojai ir studentai rengia mums įėjimo į JAV rinką konkurencines strategijas“, – pasakoja J. Blažytė.
Organizacijoms, kurios dirba žemesnės pridėtinės vertės sektoriuje „Vikondos“ vadovė siūlo nepamiršti klasikinių krizių valdymo instrumentų: daugiau nukreipti pinigų į rezervus; dar kartą atlikti visų verslo procesų analizę ir atsisakyti tų, kurie yra patys kukliausi pelno atžvilgiu.
„Verslo rūšių ir rinkų diversifikacija kol kas išlieka nepamainomu priešnuodžiu visoms krizėms“, – sako J. Blažytė.
Diversifikacijos svarbą pabrėžia ir R. Dargis. „Kiekvienoje verslo srityje galima išskaidyti riziką. Eksportuotojai – ieškodami kelių į skirtingas rinkas. Veikiantys vietos rinkoje – diversifikuodami savo gaminius ar paslaugas“, – sako jis.
Antrasis Pramonininkų konfederacijos prezidento patarimas – konservatyviau vertinti ateitį ir prognozuojant ją neprisiimti pernelyg daug įsipareigojimų. Trečiasis – investuoti į technologinius pokyčius, kurie leidžia augti nedidinant žmogiškųjų resursų.
„Kalbu ne tik apie robotizavimą ar gamybos automatizaciją, bet ir skaitmeninius sprendimus, kurie leidžia gana nesudėtingai ir nebrangiai išspręsti buhalterijos, rinkodaros klausimus“, – sako R. Dargis
Jis taip pat sako, kad tiek verslas, tiek valstybė turi galvoti apie alternatyvų finansavimą, kuris ekonominių pokyčių metais leistų amortizuoti smūgį. „Lietuvos finansų rinkos dar nėra išvystytos tiek, kiek norėtųsi. Skaičiuojama, kad nuo bankų šiandien priklauso apie 90% finansų rinkos, JAV ši dalis yra mažesnė nei 50%. Verslas ten turi daugiau galimybių prisitraukti alternatyvų finansavimą per rizikos fondus, pensinius fondus, leisdamas obligacijas investuotojams – šie, savo ruožtu, prisiima ir dalį rizikos, tad krizės atveju verslas nelieka vienas“, – sako R.Dargis.
„Orion Securities“ vadovas pastebi, kad lėtą Lietuvos ekonomikos atsigavimą po 2008-2009 m. krizės nemaža dalimi sąlygojo praktiškai išnykusi paskolų pasiūla. „Pasaulinėms rinkoms atsigavus Lietuvoje dar keletą metų paprasčiausiai nebuvo pinigų naujų plėtrai, naujų projektų įgyvendinimui, naujų darbo vietų kūrimui. Tad viena svarbių pamokų, kurias išmokome visi – privalome rasti alternatyvų bankų finansavimui. Viena „Orion Securities“ specializacijų šiandien yra būtent tokių priemonių kūrimas“, – sako A.Jakubėlis.
(8 votes, average: 4.38 out of 5)
Loading...
