Ar 2020 m. įveiksime baimės ir godumo spąstus?

Alius Jakubėlis | „Orion Securities“ direktorius

Godumo ir baimės žirklės

„Išskirčiau du esminius dalykus, kurie veikia žmonių emocijas, įpročius ir elgseną – tai godumas ir baimė, – tvirtino „Orion Securities“ vadovas Alius Jakubėlis. – Abu stipriai veikia žmones ir aptemdo racionalius sprendimus, kai kalbame apie pinigus.“

Statistika sako, kad lietuviai yra viena mažiausiai Europoje investuojančių tautų. Atsargumas, baimė prarasti nelengvai uždirbtus pinigus, nepasitikėjimas savo jėgomis ir kartu nenoras konsultuotis su specialistais – tokios psichologinės neinvestavimo priežastys įvardijamos dažniausiai.

Tačiau kartu pastebima, kad mus periodiškai apima godulio svaigulys. Nuo MMM ir „Sekundės“ banko piramidžių iki būsto „aukso karštligės“ 2006–2007 m. ar bitkoinų bumo 2017–2018 m. – greito ir didelio uždarbio mados apakinti atsargieji lietuviai „sudegino“ ne vieną dešimtį milijonų eurų investicijų.

„Susidaro įspūdis, kad esame patekę į baimės ir godumo žirkles. Baimė, nepasitikėjimas savimi trukdo pradėti investuoti, o greito uždarbio godulys ir mada skatina priimti neracionalius sprendimus, kurie atneša nusivylimą ir nuostolius“, – pabrėžė A. Jakubėlis.

Žvirblio rankoje strategija

Olegas Lapinas | psichologas

Psichologas Olegas Lapinas sako, kad neracionalaus elgesio priežasčių pirmiausia reiktų ieškoti žmonių mąstyme.

„Žmonių mąstymas būna strateginis arba taktinis. Taktiškai mąstantys žmonės galvoja: man dabar reikia buto, pirksiu. Jie to buto niekada gyvenime greičiausiai neparduos, jis neduoda jokios finansinės grąžos, tačiau žmonės jaučiasi investavę. Jei žmogus pirkdamas butą mąsto apie investiciją ateičiai, kurią tikisi parduoti ir susigrąžinti pinigus, jis jau yra strategas. Strategiškai mąstantys žmonės galvoja apie ateitį taip, kaip investuotojai – kaip mano pinigai galėtų suktis ir nešti pelną ateityje. Tačiau tokių žmonių yra mažuma“, – įsitikinęs O. Lapinas.

Kokios baimės dažniausiai stabdo žmones nuo investavimo? „Orion Securities“ vadovas išskiria dvi pagrindines – baimę prarasti pinigus ir nepasitikėjimą savo jėgomis.

„Esame linkę susitaikyti su mažu, net ir labai mažu. Tai net mūsų tautosakoje atsispindi – geriau žvirblis rankoj nei briedis lankoj. Žvirblis šiuo atveju greičiausiai taps einamąja sąskaita banke, ir jokio skirtumo, kad paukštelis dėl infliacijos kasmet mažėja“, – kalbėjo A. Jakubėlis.

Lietuvišką prisirišimą prie „kažko apčiuopiamo“ akcentavo ir psichologas O. Lapinas: „Investavimas į nekilnojamąjį turtą susijęs su saugumo jausmu. Butas tampa ne investicija, o savotišku ateities garantu, nekilnojama ir nejudinama atsarga.“

Nepirksiu automobilio, nes… nemoku jo remontuoti

Nepasitikėjimą savimi, pasak investavimo specialisto, žmonės paprastai išreiškia sakydami, kad neturi pinigų ir laiko investuoti.

„Taip, investavimas reikalauja žinių, tam tikro domėjimosi, patirties. Tačiau juk nesakai, kad nepirksi automobilio, nes nežinai, kaip jį remontuoti, arba nesirūpinsi sveikata, nes nežinai, kaip tai daryti. Ne, tu renkiesi specialistą. Su investavimu yra visiškai taip pat. Manau, kad skirti 30 minučių per mėnesį pokalbiui su srities specialistu apie savo finansus gali rasti kiekvienas“, – sakė A. Jakubėlis.

Pasak psichologo O. Lapino, nepasitikėjimas finansų tarpininkais pirmiausia susijęs su žmonių taupumu: „Žmonės neretai pervertina savo finansines žinias ir sugebėjimus, jiems atrodo, kad jie gali daugelį finansinių dalykų išspręsti patys. Tai taupumas ir savo gebėjimų pervertinimas. Negali būti visažinis, nors dabar daugelis siekdami sutaupyti viską nori daryti patys be tarpininkų daugelyje sričių: planuodami keliones, sportuodami. Kitas aspektas – nepasitikėjimas: žmonės nepasitiki bankais ar valstybės obligacijomis – mūsų krašto žmonės nepasitiki valstybe, kuri jiems asocijuojasi su tam tikromis prievolėmis.“

Su psichologija susijęs ir dažno įsitikinimas, kad investavimas – turtingųjų užsiėmimas.

„Žmonės neįvertina to, ką gali pasiekti per labai ilgą laiką, ir pervertina tai, ką gali gauti per labai trumpą laiką. Kad pradėtum planuoti savo finansus, nereikia turėti milijono. Užtenka ir 100 eurų per mėnesį, kuriuos būtų galima skirti tam tikroms investicijoms. Svarbu suvokti, kad daug uždirbti per trumpą laiką yra nerealu. Tik per ilgą laiką piniginė investicija gali užaugti iki reikšmingos sumos“, – tvirtino A. Jakubėlis.

„Aukso karštinės“ pagauti

Noras viską turėti greitai, tikėjimas, kad investuojant galima laimėti aukso puodą yra antroji keistų psichologinių investavimo žirklių geležtė. Daugybė žmonių, kurie „neturi pinigų ir žinių“ investuoti į fondus, obligacijas ar akcijas, staiga pradeda spekuliuoti kriptovaliutomis, naudotis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar žaisti valiutų rinkose.

„Aukso karštinės“ Lietuvos investuotojus pasiekia kas 10–12 metų. Iš pradžių pinigai buvo nešami į paprasčiausias finansines piramides, po to kilo nekilnojamojo turto burbulas, kai už skolintas lėšas buvo perkami butai ir namai „investicijai“, galiausiai bitkonai“, – vardijo A. Jakubėlis.

Psichologinė trauma šimtmečiui

Net ir pradėjus investuoti, psichologija nepastebimai nulemia ne vieną sprendimą.

„Skausmas ir malonumas yra panašiai stiprios patirtys kaip ir baimė bei godumas. Jei žmogus patiria sėkmę, pavyzdžiui, ką nors pirko ir iš to uždirbo, jo atmintyje išlieka gera patirtis, kuri asocijuojasi su malonumu. Priešingos situacijos – pirkau, pardaviau ir iš to patyriau nuostolį – suteikia skausmingą patirtį ir tuomet žmonės priima neracionalius sprendimus: „Daugiau niekada gyvenime to nedarysiu.“ Nors toks elgesys visiškai neracionalus, žmonės labai dažnai prie jo prisiriša ir ima ieškoti pasikartojančių įrodymų. Jiems atrodo, kad vienkartinė nesėkmė yra nekintanti taisyklė, kuri kartosis“, – sakė A. Jakubėlis.

Kapitalo rinkoje neužmirštamos ir prieš šimtmečius vykusios katastrofos, tokios kaip istorinis 1869 m. rugsėjo 24 d. juodasis penktadienis, kai griuvus finansų rinkai daugybė žmonių prarado investicijas. Net praėjus daugybei metų šios datos žmonės vis dar laukia su baime, manydami, kad juodasis penktadienis pasikartos.

Pasak A. Jakubėlio, tokios patirtys suformavo net elgsenos modelį, kurį apibrėžia gerai finansų pasaulyje žinomas posakis: „sell in May and go away“ (parduok gegužę ir pasitrauk). Tai remiasi istorine patirtimi, jog finansų rinkos gegužę–spalį susilpnėja ir vėl atgyja tik nuo lapkričio, todėl būtent šiuo periodu stengiamasi investicijas išgryninti ir pinigus vėl investuoti apie Heloviną (todėl kartais ši strategija vadinama Helovino indikatoriumi).

Permainoms reikia pasiruošti

„Patarčiau priimant sprendimus nesivadovauti draugų ir pažįstamų sėkmės istorijomis ir nesivaikyti to, kas „madinga“, o rinktis tai, kas atspindi kiekvieno poreikius“, – paklaustas, ką patartų investuosiantiems 2020 m., sakė „Orion Securities“ vadovas A. Jakubėlis. – Be abejo, žmonės nerimauja, ar nauji metai bus tokie kaip praėjusieji, ar kas nors pasikeis, bet, kalbant apie investavimą, permainoms reikia ruoštis, kaip ruošiamės žiemos sezonui bet kurioje kitoje srityje. Verta nuolat permąstyti savo prioritetus, nusistatyti tikslus, pasikonsultuoti, ir tuomet naujieji metai nebus tokie neramūs. Juk nerimas dėl finansinio stabilumo dažnai sukelia ir kitas neigiamas emocijas, kurios trukdo žmonėms ramiai ir kokybiškai gyventi.“

Įvertinkite straipsnį:

(10 votes, average: 4.70 out of 5)

Loading...