„Orion“ pataria, kaip išsaugoti šeimos turtą

Dviejų magnatų istorijos pamokos

Pasaulio istorijoje gerai žinomos dviejų JAV magnatų – Kornelijaus Vanderbilto ir Džono D. Rokfelerio – palikimo istorijos, kurios puikiai iliustruoja strateginio planavimo svarbą valdant šeimos turtą. K. Vanderbilto, kurio turto vertė 1877 m. siekė apie 105 mln. JAV dolerių, priimta strategija išdalinti turtą palikuoniams nebuvo toliaregiška ir lėmė šeimos turto ženklų sumažėjimą. Skaičiuojama, kad 2024 metais Vanderbiltų šeimos turto vertė siekia apie 500 mln. JAV dolerių.

Kitokios strategijos laikėsi Dž. Rokfeleris – jis turtą paskirstė paveldėtojams per patikos fondus, taip užtikrindamas šeimos turto tvarumą, pajamas ateities kartoms ir nuoseklų turto augimą. Skaičiuojama, jog Rokfelerių šeimos turtas nuo 1937 m. iki šių metų išaugo daugiau kaip 7 kartus ir šiuo metu siekia apie 10,5 mlrd. JAV dolerių.

Simona Mazeliauskienė „Orion“ Šeimos turto valdymo vadovė

„Holistinis požiūris į šeimos turto valdymą, vienybė ir supratimas, jog turto paskirstymas be aiškaus plano ir strategijos gali sukelti nesutarimus bei daugybę neišnaudotų galimybių, padėjo Rokfelerių šeimai užsitikrinti ilgalaikę gerovę. Apie tai, kaip išlaikyti šeimos turtą, šiandien susimąsto vis daugiau ir Lietuvos verslininkų, tačiau be profesionalų pagalbos išsaugoti gerovę ateities kartoms – nemenkas iššūkis“, – sako Simona Mazeliauskienė „Orion“ Šeimos turto valdymo vadovė.

Trečios kartos paradoksas

„Iš klumpių į klumpes per tris kartas“, – sako senas angliškas priežodis, kuris geriausiai atspindi šeimos turto valdymo realybę. Pirmosios kartos sunkiai uždirbtą turtą retai kada pavyksta išsaugoti trečiajai kartai – anūkams, kurie jį neretai iššvaisto ne dėl prastų investicijų, bet planavimo stokos.

Antroji karta, kuri matė sunkų savo tėvų darbą ir pasiaukojimą, labiau įsitraukia į šeimos turto puoselėjimą bei išsaugojimą. Vaikų vaikai dažniausiai tokios patirties neturi, todėl dažniausiai ties trečiąja karta sugriūna turtingų šeimų kurta gerovė.

„Neretai tenka susidurti su atvejais, kai į mus kreipiasi pagalbos turto paveldėtojai, kurie nebuvo įsitraukę į tėvų ar senelių verslą ir jie net nežino, kiek, kur ir kokio turto jiems priklauso, kaip jį valdyti. Tokiais atvejais ilgus metus šeimoms priklausiusius verslus tenka parduoti. Todėl labai svarbu, kad įpėdiniai būtų įtraukti šeimos turto valdymą ir kuo anksčiau“, – sako S. Mazeliauskienė.

Pirmiausia – būsimųjų paveldėtojų finansinis raštingumas

Daugiau kaip 20 metų finansų valdymo srityje dirbanti S. Mazeliauskienė įsitikinusi, kad jaunosios kartos finansinio raštingumo ugdymas nuo jaunų dienų – svarbi sąlyga norint išsaugoti šeimos turtą būsimoms kartoms.

Nors Lietuvoje vis dar vyrauja tendencija, kai už šeimos verslą ir turto valdymą atsakomybę prisiima šeimos galva, šiuos stereotipus jau ima laužyti augantis jaunosios kartos įsitraukimas.

„Šiandien dar daug Lietuvos sėkmingų verslininkų savo verslą ir turtą yra linkę valdyti patys, savarankiškai. Tačiau matome, kad per pastaruosius 4–5 metus situacija keičiasi. Apie verslo perdavimą įpėdiniams, jų įtraukimą planuojant šeimos gerovės ateitį vis dažniau susimąsto ne tik vyresnės, bet ir jaunesnės kartos verslininkai. Pasikonsultuoti šeimos turto valdymo klausimais pas mus atvyksta verslininkai su savo vaikais, ar anūkais – būsimaisiais paveldėtojais, kuriems padedame ne tik atsidaryti pirmąją banko sąskaitą, bet ir suformuoti bei valdyti pirmąjį investicijų portfelį. Tai padeda ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, atsakomybę už prisiimamus veiksmus. Tarp ilgamečių klientų turime ir tokių, kurių vaikaičiai, vos sulaukę pilnametystės jau puikiai geba valdyti savo investicijų portfelius, domisi naujais investavimo instrumentais bei galimybėmis ir vis labiau įsitraukia į šeimos verslo valdymą“, – pažymi S. Mazeliauskienė.

Šeimos turto valdymui būtina ateities architektūra

Pasak S. Mazeliauskienės, svarbiausia šeimos turto valdytojų užduotis – padėti savo klientams išsaugoti turtą ir sukurti jo valdymo strategiją, kuri užtikrintų turto išlaikymą ateities kartoms.

„Turto valdymas, turint aiškų planą ir šeimos konstituciją, kuri apibrėžia šeimos vertybes, padeda lengviau įveikti laikinas kliūtis, sunkumus, išvengti konfliktų. Rengdami šeimos turto valdymo strategiją su verslininkais aptariame labai daug įvairių aspektų – nuo įpėdinių finansinio raštingumo ugdymo, turto perdavimo iš kartos į kartą, mokesčių strategijos optimizavimo, investicijų planavimo ir diversifikavimo, iki paveldėjimo ir testamentų klausimų. Pirmiausias žingsnis, kurį rekomenduojame kiekvienam klientui – atlikti šeimos turto auditą, kuris padeda įvertinti valdomo turto situaciją, turimą investicijų portfelį. Atlikę auditą, pamatome, kokie investiciniai projektai jau pasibaigė, kokie atnešė pelną, o kurie buvo nuostolingi ir galime patarti, kokioje turto klasėje reikėtų didinti investicijas“, – sako S. Mazeliauskienė.

Pasak ekspertės, šiandien, kai investavimo galimybės tapo beribės, verslininkams daugiausia iššūkių kelia investicijų portfelio valdymas.

„Pastaruoju metu verslininkai sulaukia įvairių pasiūlymų investuoti į startuolius ar investicinius produktus, kuriuos siūlo Lietuvos ar užsienio finansų įstaigos. Verslininkams savarankiškai tampa itin sudėtinga atsirinkti ir įvertinti tokių investicijų rizikas ir perspektyvas. Mes padedame ne tik pasirinkti investicijas, įvertinti jų rizikas, bet ir atstovaujame savo klientus vykdant sandorius su trečiosiomis šalimis, pasirašant sutartis, ar hipotekos sandorius, atsidarant sąskaitas užsienio bankuose. Iš patirties matome, kad dar nemažai verslininkų valdo daug skirtingų verslo sričių, investuoja į skirtingus produktus, kuriuos dažnai palieka be priežiūros. Todėl investicijų portfeliai užuot nešę grąžą, stagnuoja, neišnaudojamos jų galimybės“, – pastebi šeimos turto valdymo ekspertė S. Mazeliauskienė.

„Daugiau nei 30 metų teikdami privačios ir investicinės bankininkystės paslaugas Lietuvos investuotojams ir verslų savininkams žinome, kad kiekvieno žmogaus finansiniai tikslai, skirtingi rizikos lygiai bei šeimos situacija reikalauja individualaus ir holistinio požiūrio į turto valdymą. Lietuvoje užaugo tokia investuotojų karta, kuriai nebeužtenka pasiūlyti patrauklius investicinius projektus, augant investuotojų kapitalui, auga ir poreikiai – investuotojai vis dažniau ieško patikimų ilgamečių partnerių, kuriems gali patikėti viso turto valdymą, neapsiribojant vienos šalies ar vienos investicinės įmonės teikiamomis paslaugomis. Vienas investuotojas sieks diversifikuoti turtą užsienyje, įsigyti įmonę ir įgyvendinti plėtrą naujose rinkose, kito poreikiai – vaikų įtraukimas į verslo valdymą ir nuoseklus turto perleidimas. Holistinis visos šeimos turto valdymas įtraukia labai platų spektrą paslaugų ir džiugu matyti, kad ilgamečiai „Orion“ investuotojai vis dažniau patiki mūsų komandai peržiūrėti ir valdyti šeimos turtą, įtraukiant visus šeimos narius ir taip kuriant tvarią ir ilgalaikę turto ateitį.“ – teigia „Orion“ vadovas Karolis Pikūnas.

Karolis Pikūnas | „Orion Securities“ vadovas

Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo auga trečioji karta, kuriai savo sukurtus verslus ir turtą netolimoje ateityje tikisi perleisti tie, kas jį kūrė. Ši naujoji karta augo globaliame pasaulyje, kur dominuoja naujosios technologijos, pakeitusios požiūrį į investavimą ir atvėrusios nematytas galimybes. „Kartos skirtingai žiūri į tai, kas patikima ir kas ne, kas kuria grąžą, o kas kelia pavojų panirti į nuostolius. Testamentu turtą vaikams ar anūkams palikę verslų įkūrėjai tam tikra prasme tebevaldo tą turtą net ir atsitraukę nuo veiklos ir, jei šeimos narių požiūriai į verslo ateitį skiriasi, sunku išvengti nesutarimų. Šeimos turto valdytojai tokiais atvejais yra tarsi mediatoriai tarp kartų, padedantys nustatyti ne tik investavimo kryptis, bet ir išgryninti bendras vertybes, tvarią turto valdymo architektūrą“, – sako S. Mazeliauskienė.

Išsaugoti turtą – sunkus darbas, reikalaujantis ne tik laiko, bet ir žinių, įvairių investavimo instrumentų išmanymo. „Kiekvienas turėtume atlikti darbą, kurį geriausiai išmanome. Kaip uždirbti didesnę grąžą ir išsaugoti šeimos turtą ateities kartoms su kiekvienu klientu aptariame individualiai, įvertinę esamą situaciją, rizikos toleranciją. Yra daugybė būdų auginti turtą investuojant į įvairius instrumentus, kurių visų žinoti klientui net nėra būtina. Turėti savo šeimos turto valdytoją turėtų kiekvienas verslininkas, valdantis nuo 5 mln. eurų turtą ir daugiau. Manau, kad netolimoje ateityje Lietuvoje tai taps norma“, – įsitikinusi S. Mazeliauskienė.

Norite gauti„Orion Securities“ naujienas apie projektus bei įžvalgas?

Palikdami savo el. paštą Jūs sutinkate gauti „Orion“ marketingines naujienas ir informaciją.