Kodėl įmonės leidžia obligacijas?

Visas pasaulis gyvena žemų palūkanų etape, pensijų fondai valdo dideles pinigų sumas, tad bet kokios fiksuoto pajamingumo investicijos su aukštesniu nei kelių procentų pajamingumu yra įdomios tiek privatiems, tiek instituciniams investuotojams. Tuo tarpu daugeliui bendrovių obligacijos yra tinkamas pakaitalas banko paskoloms, naudojantis kapitalo rinkų galimybėmis. Nenuostabu, kad pastaraisiais metais stebime, kad vis daugiau įmonių renkasi obligacijas kaip alternatyvaus finansavimo šaltinį, kuris pakeičia bankinį finansavimą.

Kam laukti kredito dar keletą metų, kai gauti reikiamų lėšų verslo plėtrai galima jau dabar? Bendrovės platina obligacijas norėdamos finansuoti kitų kompanijų įsigijimą, pritraukti kapitalą naujų gamyklų statybai, apyvartinėms lėšoms, įrangos įsigijimui ir t.t.

Viena iš nesenų pavydžių yra „Orion“ pagalba 2019 m. įgyvendinta UAB „Čili pica“ obligacijų emisija. Bendrovė neviešo siūlymo būdu išleido 1 mln. EUR nominalios vertės 3 metų trukmės 8 proc. metinio pajamingumo obligacijų emisiją. Pritrauktos lėšos leis įmonei finansuoti verslo plėtrą.

Galimybė gauti finansavimą net ir nišiniams projektams

Pasiskolinti obligacijų pagalba gali įvairių sektorių įmonės, kurios turi gerą verslo modelį ar rinkoje atpažįstamą, gerai vertinamą bendrovės vardą. Taigi sudaroma galimybė imtis verslo nišiniams dalyviams, įgyvendinti perspektyvius ar novatoriškus projektus, išliekant verslo savininku.

Mažiau priklausomybės nuo bankų

Leidžiant obligacijų emisijas įmonės gali tapti mažiau priklausomos nuo bankų, be to, investuotojai per obligacijas sutinka finansuoti ir tokius sektorius, kurių bankai privengia – alternatyvaus finansavimo įmones, technologijų įmones ir pan. Taip pat obligacijų investuotojai lanksčiau žiūri į skolos užtikrinimo priemones – įmonei generuojant stabilius pinigų srautus, ji gali tikėtis išleisti obligacijų emisiją be jokio įkeitimo arba įkeisdama bendrovės akcijas – tokie variantai retai būna priimtini bankams.

Tarkim, bendrovė turi patrauklų sklypą ir projektą – dalį finansavimo lėšų ji galėtų gauti iš banko, tačiau reikia investuoti ir savų lėšų. Šiuo atveju neretai renkamasi išleisti obligacijas. Tiesa, tada jau reikia tiksliai įvertinti planuojamą NT vystymo grąžą, kuri turėtų siekti bent 20 proc., kad įmonei vis dar apsimokėtų mokėti apie 10 proc. sieksiančias palūkanas obligacijų pirkėjams.

Daugiau lankstumo

Bankai, savo paskolų sutartyse, naudoja daug įvairių sąlygų, kurios gali stipriai suvaržyti įmonę, jos investavimo ir kitų sprendimų priėmimą. Tam tikriems sandoriams, kaip bet kokio įmonės turto pardavimui, kito verslo įsigijimui, dividendų išmokėjimui ar naujos paskolos ėmimui, įmonė turi iš anksto gauti finansuojančio banko sutikimą – dvišalėse sutartyse su banku yra vis daugiau ir daugiau sąlygų, kurias valdyti gali būti tikras galvos skausmas.

Be šių – teisinių sąlygų, bankai finansavimo sutartyse paprastai taiko ir finansinių rodiklių reikalavimus. Susvyravus įmonės finansinei situacijai, iškyla rizika, jog įmonė nevykdys nustatytų rodiklių, atitinkamai įmonė tampa pažeidžiama, t.y. bankas gali reikalauti grąžinti kreditą anksčiau laiko, didinti palūkanas ar keisti esmines sutarties sąlygas.

Tuo tarpu obligacijos paprastai yra išleidžiamos su tokiomis sąlygomis, kurios suteikia įmonėms pakankamo veikimo laisvės, reikalingos užtikrinti efektyvią įmonės plėtrą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad obligacijų leidėjai neturi jokių papildomų įsipareigojimų investuotojams. Tačiau šiuo atveju obligacijų leidėjas, atsižvelgdamas į rinkos sąlygas, gali parinkti ir taikyti jam priimtinesnes sąlygas. Pasiskolinusi obligacijomis, įmonė nėra suvaržoma tokios kontrolės, kokią jaustų pritraukusi akcinio kapitalo ar pasiskolinusi iš banko.

Finansavimo šaltinių diversifikacija

Įmonių grupės neretai susiduria su problema, jog dėl koncentracijos tam tikro sektoriaus finansavime, bankai nebegali didinti finansavimo limitų įmonei, nepaisant to, kad įmonė ir atitinka banko keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į konsolidaciją bankų sektoriuje, galima matyti, kad ši problema didėja. Kitas svarbus faktas, jog ekonominio sulėtėjimo laikotarpiu bankai paprastai mažina kredito linijas, riboja papildomą skolinimąsi. Tuo tarpu turint obligacijų leidimo istoriją galima reikiamu momentu pasiskolinti iš kapitalo rinkų.

Estijoje obligacijų emisiją įvykdęs nekilnojamojo turto fondas „Baltic Horizon Fund“ prisitraukė 30 mln. EUR, kurie buvo panaudoti bankinių skolų refinansavimui bei tolesnei plėtrai. „Nasdaq Tallinn“ vertybinių popierių biržoje listinguojama emisija padėjo įgyvendinti siekį diversifikuoti kapitalo struktūrą ir finansavimo šaltinius, banko paskolų finansavimą iš dalies keičiant obligacijomis.

Kitas puikus pavyzdys – grūdų perdirbimo bendrovė „Baltic Mill“, kuri 2019 m. sėkmingai išplatino 3 mln. EUR obligacijų emisiją už 4,5 proc. Šios emisijos paklausa pranoko lūkesčius. Tai jau trečia bendrovės obligacijų emisija. Bendrovė sprendimą pasinaudoti kapitalo rinkomis grindė siekiu ne tik išlaikyti diversifikuotą skolos portfelį, kuriame nedominuotų vien tik tai bankinis finansavimas, bet ir didinti bendrovės žinomumą tarp investuotojų bei geriau pasiruošti potencialiam akcijų listingavimui biržoje.
Galima daryti išvadą, kad ilgametis darbas su investuotojais ir užsitikrintas jų pasitikėjimas duoda rezultatus.

Obligacijos domina investuotojus

„Orion“ specialistų nuomone minimalus obligacijų emisijos dydis, kuris būtų patrauklus investuotojams, šiuo metu siekia 1 mln. EUR. Emisijos, kurių dydis svyruoja nuo 5 mln. EUR iki 10 mln. EUR paprastai platinamos viešai ir yra įtraukiamos į „Nasdaq OMX“ vertybinių popierių biržą. Priklausomai nuo įmonės dydžio (didesnės bendrovės paprastai pasiskolina pigiau) ir skolos užtikrinimo priemonių, obligacijų palūkanų norma gali svyruoti nuo 6 iki 10 proc. metinių palūkanų.

Obligacijos yra tinkamos ir bendrovėms, kurios turi poreikį pasiskolinti didesnes sumas, nuo 20 mln. EUR. Tokios emisijos pajamingums galėtų būti nuo 4 proc. Tarptautinių ir vietinių institucinių investuotojų susidomėjimą obligacijomis puikiai įrodė „Maxima grupė“. 2019 m. bendrovė įžengė į tarptautinę obligacijų rinką, išplatinusi 300 mln. EUR 5 metų trukmės 3,5 proc. metinio pajamingumo emisiją.

Manome, kad Lietuvoje yra daugiau įmonių, kurios galėtų pasinaudoti šiuo pavyzdžiu ir diversifikuoti finansavimo šaltinius. Tokiam žingsniui reikia tinkamai pasiruošti, pasidaryti namų darbus kartu su finansų maklerio įmone ar investiciniu banku, kurie ir būtų pagrindinis platinimo organizatorius.

Kam laukti finansavimo ir atidėti verslo augimą

Jei Jūsų įmonei reikalingas finansavimas, dėl savo privalumų obligacijos gali būti tinkamas būdas pritraukti reikiamą kapitalą. Norėtumėte sužinoti daugiau? Kviečiame susisiekti su „Orion“ komanda – suteiksime konsultaciją, kuo obligacijos gali būti naudingos būtent Jūsų verslui.

Susiję straipsniai:

– Obligacijos – alternatyva griežtėjančiam bankiniam finansavimui

– Verslo Žinios: „Čili pica“ plėsis Baltijos šalyse – iš lėšų, pritrauktų per obligacijas

– Verslo Žinios: „Baltic Mill“ per obligacijas pasiskolino 3 mln. Eur: sudomino 100 investuotojų