„Orion Securities“ vadovas apie lietuvio investuotojo kelią nuo „Sekundės“ banko iki dirbtinio intelekto vystytojų ir „branduolinio renesanso“

K. Pikūnas pabrėžia, jog per visus šiuos metus nepasikeitė tik viena – lietuvių meilė investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Vis kita investicijų pasaulyje kito taip, kaip telekomunikacijose, kai lygini 1993 metų taksofoną ir šiandien turimą išmanųjį telefoną.

Karolis Pikūnas | „Orion Securities“ vadovas

„Investuoti mokėmės itin neapibrėžtais ir neramiais laikais, kuomet dar tik kūrėsi ir griuvo bankai, steigėsi Vertybinių popierių birža, pirmosios finansinių maklerių įmonės, o investavimo galimybės ir instrumentų pasiūla, palyginus su šiandiena, buvo gan ribotos. Turbūt todėl kiekvieną teorinę grėsmę – „nedėkite kiaušinių į vieną krepšelį“, „diversifikuokite investicijas“ – patyrėme savo kailiu“, – pastebi Karolis Pikūnas.

Pirmoji pamoka – apie kiaušinius pintinėje

„Pirmosios lietuvių investavimo pamokos vos Nepriklausomybę atgavusioje šalyje tūkstančiams gyventojų buvo itin skaudžios, tačiau kai kuriems pavyko gerokai užauginti savo kapitalą ir net tapti lig šiol sėkmingai dirbančių įmonių savininkais. Žmonės siekė greitos grąžos ir savo santaupas patikėjo dideles palūkanas žadėjusiems vienas po kito besikuriantiems bankams tokiems kaip „EBSV, „Sekundė“, tačiau 1993–1994 m. prasidėjusi masinė bankų griūtis žmonių lūkesčius uždirbti greitą pelną sugriovė į šipulius. Per dvejus metus nuo 1994 iki 1996 m. bankrutavo arba buvo uždaryta net 17 bankų, kuriuose Lietuvos žmonės prarado daugiau kaip milijardą litų. Ši pirmoji investavimo patirtis daugeliui tapo skaudžia pamoka, jog negalima visų kiaušinių laikyti vienoje pintinėje“, – pirmąjį laisvės dešimtmetį prisimena „Orion Securities“ vadovas.

Tačiau finansų ekspertai pripažįsta, jog prieš keletą dešimtmečių, Lietuvos gyventojai, norintys saugiai investuoti savo santaupas turėjo gan ribotas galimybes. Įsisiūbavus bankų krizei dar tik kūrėsi Nacionalinė vertybinių popierių birža, o jos linstinguojamų bendrovių sąraše pirmaisiais metais tebuvo vos kelios dešimtys įmonių.

„Tuo metu prasidėjo ir pirmasis privatizacijos etapas, kurio metu gyventojai galėjo investuoti už investicinius čekius, o vėliau ir už pinigus buvo galima įsigyti stambių ir net strateginės reikšmės įmonių akcijų. Žinoma, ne visi gyventojai žinojo, ką daryti su investiciniais čekiais. Drąsesni ir apsukresni juos investavo į privatizuojamų Lietuvos įmonių akcijas ir sėkmingai tapo jų dalininkais ar net savininkais. Tuo tarpu galimybės investuoti į užsienio įmonių akcijas lietuviams atsivėrė kur kas vėliau – tik apie 2000–2008 metus. Šis laikotarpis buvo tikras investicijų aukso amžius, kuomet į Lietuvą kartu su pensijų reforma atėjo ir pasauliniai pensijų fondai, taip pat į pasaulines akcijų rinkas investuojantys fondai, gyventojams tapo prieinamos ir užsienio kompanijų akcijos, kurių galima buvo įsigyti finansų maklerių įmonėse arba bankuose. Tuo metu daug investicijų ir užsienio kapitalo pritraukė ir Lietuvos įmonės“, – pažymi K. Pikūnas.

Antroji pamoka – apie diversifikaciją ir turto klases

Daugelis investuotojų tikėjosi, jog akcijų kainų kreivės kils aukštyn, tačiau šiuos lūkesčius išsklaidė šaltas dušas – 2008 m. pasaulį užklupusi šimtmečio finansų krizė, kurios metu sudegė daugelio investicijos į vertybinius popierius ir daug nuostolių patyrė ne tik gyventojai Lietuvoje, bet visame pasaulyje.

„Ši krizė tapo dar viena pamoka investuotojams, kurie pernelyg pasitikėjo akcijų rinka ir savo lėšas investavo nepaskirstydami rizikų, neatsižvelgdami į turto klases. Po finansinės krizės stipriai pasikeitė Lietuvos investuotojų įpročiai: žmonės suprato, kas yra akcijos, kaip reikėtų diversifikuoti investicijų portfelį, o taip pat atrado ir naujas investavimo rūšis – pavyzdžiui, nekilnojamojo turto investicinius fondus. Per pastarąjį dešimtmetį atsirado didelė naujų investavimo instrumentų bei priemonių pasiūla, žmonėms nebereikia eiti į banką, kad galėtų įsigyti užsienio įmonės akcijų. Dabar galima įsigyti akcijų, kuriomis prekiaujama vos ne bet kurioje pasaulio vertybinių popierių (VP) biržoje keliais mygtuko paspaudimais internetu, naudojantis išmaniosiomis investavimo programėlėmis ar VP prekybos platformomis. Tačiau svarbiausias dalykas, kurį primename kiekvienam investuotojui – kuo daugiau domėtis kompanijomis, į kurių akcijas investuojama, mokytis stebint, ką daro patyrę investuotojai tokie, kaip Varenas Bafetas, pasidomėti „Reuters“ ar „Bloomberg“ skelbiamomis makroanalizėmis, įmonių finansinėmis ataskaitomis“, – pataria K. Pikūnas.

Tačiau šalies gyventojams dar trūksta žinių apie investavimą. Lietuvos banko duomenimis, šalies veikiančiose finansų įstaigose gyventojai šių metų gegužės pabaigoje laikė 21,3 mlrd. Eur indėlių, iš jų 16,3 mlrd. Eur einamųjų ir 4,9 mlrd. Eur terminuotųjų. Tai rodo, kad didelę dalį savo santaupų gyventojai yra linkę verčiau pasyviai, bet saugiau laikyti banko sąskaitose, nei ieškoti būdų, kur juos įdarbinti.

„Šiandien norintys investuoti turi labai daug galimybių ir instrumentų, tačiau ne visiems užtenka žinių ir patirties, kaip elgtis su laisvu sukauptu kapitalu. Nepatyrusiems investuotojams dažniausiai būna sunku apsispręsti, kur geriau investuoti: į akcijas, obligacijas ar fondus. Prieš priimant spendimą verta pasikonsultuoti su maklerio įmonės ar banko ekspertais, kurie turi ilgalaikę patirtį ir gali patarti, kada verta pirkti ir parduoti akcijas, į kokias įmones ar fondus verta investuoti. Skirtingai nei prieš 30 metų, kai klientams galėjome pasiūlyti įsigyti tik lietuviško kapitalo įmonių akcijų, dabar galime padėti nupirkti akcijų visame pasaulyje ar pasirinkti daugybę kitų investavimo įrankių: nuo investicinių fondų, opcionų, galimybės investuoti skolintais pinigais ar atlikti akcijų pirkimus internetu, ar visą investicijų portfelio valdymą patikėti ekspertams“, – vardija K. Pikūnas.

Nauja banga – energetika ir dirbtinis intelektas

Šiandien privatūs investuotojai tikisi, kad jų investicijų metinė grąža sieks 10 – 14 proc. ar net daugiau. Tačiau kai kurios investicijos, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos srityje, gali ir padvigubinti investuotas lėšas.

„Buvome vieni pirmųjų sukūrę investicinį fondą bioenergetikos srityje. Sukauptos investicijos buvo skirtos 53 MgW galios 19 vėjo jėgainių parko prie Mažeikių vystymui, o įgyvendintas projektas buvo parduotas „IKEA“ grupės įmonei. Fondo investuotojams šis projektas per trejus metus leido pasidvigubinti savo investicijas“, – apie vieną sėkmingiausių pastarųjų metų projektų pasakoja K. Pikūnas.

„Šiuo metu vyksta vadinamasis „branduolinis renesansas“, auganti branduolinės energetikos paklausa atveria naujas galimybes, norintiems investuoti energetikos srityje. Aktyviai rinkas ir konkrečias įmones stebinti „Orion Securities“ kapitalo rinkų komanda dabar jau gali pasidalinti įžvalgomis apie įmones branduolinės energetikos sektoriuje, asmeniškai pakonsultuoti investuotojus, norinčius per ateinantį dešimtmetį investuoti būtent šiame sektoriuje“, – teigia K. Pikūnas.

Šiandien bankuose indėlius laikantys gyventojai gali tikėtis uždirbti apie 4 proc. metinių palūkanų. Didesnės grąžos siekiantys investuotojai, pasak K. Pikūno, dairosi galimybių investuoti į nekilnojamojo turto ir energetikos projektus, o taip pat ir į JAV akcijų rinką, kur ilgalaikė metinė grąža siekia apie 12 proc. Pastarojoje investuotojus labiausiai šiuo metu domina technologijų, dirbtinio intelekto projektus vystančių kompanijų akcijos. „Ši verslo sritis turi didelį augimo potencialą ir Lietuvos investuotojų susidomėjimas ja pastaruoju metu stipriai išaugo. Vidutinė suma, kurią lietuviai skiria tokioms investicijoms, siekia maždaug 10 tūkst. eurų“, – apie naujas šalies investavimo tendencijas pasakoja K. Pikūnas.
Šios trys šiuo metu patraukliausios investavimo kryptys – NT, energetikos ir IT – išliks populiarios ir kitais metais, tačiau pasak K. Pikūno, investuotojai turėtų neprarasti budrumo ir atidžiai stebėti pasaulyje vykstančius makroekonominius pokyčius. „Akcijų rinkos teigiamai reaguoja likus maždaug pusmečiui iki krizės pabaigos. Šiuo metu rinkos taip pat išgyvena tam tikrą krizę, palūkanų augimo pikas baigiasi – tai jau mato didieji instituciniai investuotojai. Naujas ekonomikos atsigavimo ciklas turėtų prasidėti po 1–2 metų. Šiam laikotarpiui saugiausia investicija – rinktis fiksuoto grąžos investicinius instrumentus, pavyzdžiui, obligacijas, už kurias siūloma 4–7 proc. metinė grąža, ar lietuviškų įmonių „Maxima Grupės“ ar „Akropolio“ obligacijas, „Šiaulių banko“ akcijas“, – pataria K. Pikūnas.

Perka nebe akcijas, o įmones

„Turime daug privačių klientų, kurie ieško patarimo, kur geriausia investuoti turimas lėšas. Tačiau daugėja ir verslo klientų, kurie atvirkščiai – finansų rinkoje ieško laisvo kapitalo veiklos plėtrai, turi idėjų įsigyti kitą verslą. Per 30 metų mūsų verslas taip pat išaugo, o kartu ir paslaugų portfelis. Padedame auginti verslą, parduoti įmones, pasiruošti ir gyvendinti viešąjį akcijų platinimą, įregistruoti verslo sandorius. Esame tarptautinio „Pandea Global M&A“ patarėjų tinklo narys, tad turime išskirtinę prieigą prie užsienio pirkėjų ir investuotojų, o mūsų klientams, įsikūrusiems Lietuvoje, galime pasiūlyti prieigą prie didesnio skaičiaus įsigijimo objektų ir platesnės jų geografijos“, – sako „Orion Securities“ vadovas.

Tiek privačių, tiek verslo investuotojų noro investuoti nenumalšino ir investicijų srautų nesumažino dveji pandemijos metai ir prieš pusantrų metų prasidėjęs karas Ukrainoje. „Pinigų rinkoje yra, po kovido pandemijos daugelis verslų pajėgė atsitiesti ir neblogai uždirbti. Tačiau pastebime, jog karas Ukrainoje sumažino užsienio investuotojų susidomėjimą mūsų regionu, tad verslui šiuo metu sunkiau pritraukti užsienio kapitalo investicijų. Tuo tarpu Lietuvos kapitalo įmonių investicijų ar įsigijimo pardavimo sandorių procesų nestabili geopolitinė situacija nesustabdė. Praėjus 30 metų po Nepriklausomybės atkūrimo užaugo nauja verslininkų karta, o vyresnės kartos įmonių savininkai ima ieškoti sau pamainos. Tad šiuo metu pastebime naują rinkos tendenciją – nemažai vyresnio amžiaus įmonių savininkų, neturintys paveldėtojų, ieško investuotojų, kuriems galėtų parduoti savo verslus. Todėl pastaruoju metu pakilimą išgyvena ir privataus kapitalo fondai, kurie Lietuvoje ieško verslo įmonių, kurias galėtų įsigyti, konsoliduoti, išplėtoti, o vėliau parduoti investuotojams“, – pažymi K. Pikūnas.

Pasak „Orion Securities“ vadovo, investuotojai Lietuvoje pastaruoju metu aktyviai domisi kolektyvinio investavimo instrumentais – investiciniais fondais, sukurtais tiksliniams projektams įgyvendinti, pavyzdžiui, alternatyvios energetikos, nekilnojamojo turto objektams vystyti. Be tradicinių investicinių fondų, finansų valdymo institucijos ieško ir naujų investavimo krypčių, kurios būtų patrauklios investuotojams. Tarp tokių K. Pikūnas įvardija kartu su valstybe kuriamus socialinės infrastruktūros fondus, skirtus visuomeninės paskirties projektams vystyti: mokykloms, vaikų darželiams, senjorų rezidencijoms kurti ar net tiltams statyti.

Investicinės bankininkystės įmonė „Orion Securities“ rūpinasi investuotojų finansine gerove nuo 1993 m. Per šiuos metus sukaupėme ilgametę patirtį investicijų valdyme, M&A srityje bei kapitalo pritraukime, prekyboje akcijomis ir obligacijomis, depozitoriumo srityje ir įmonių akcijų apskaitoje.

Mūsų investuotojų idėjos ir tikslai keičia Lietuvos veidą, formuoja ir stiprina ekonomiką, prisideda prie bendros šalies gerovės. Didžiuojamės galėdami būti ištikimais partneriais šiame kelyje ir nuosekliai keisti Lietuvos visuomenės taupymo įpročius investavimo įgūdžiais.

Norite gauti„Orion Securities“ naujienas apie projektus bei įžvalgas?

Palikdami savo el. paštą Jūs sutinkate gauti „Orion“ marketingines naujienas ir informaciją.