Kuo skiriasi turto saugotojas nuo depozitoriumo?

Lietuvos banko duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje veiklą pradėjo dar viena nauja valdymo įmonė ir buvo įsteigti 8 investiciniai fondai, skirti informuotiesiems investuotojams. Šiuo metu šalyje iš viso veikia 40 valdymo įmonių, kurios valdo daugiau nei 145 investicinius fondus.

Kaip rodo praktika, dauguma Lietuvoje naujai kuriamų investicinių fondų yra skirti informuotiesiems investuotojams, ir jie nėra labai griežtai reglamentuojami. Į tokius fondus gali investuoti tik profesionalūs investuotojai, kuriems dėl turimos didelės investavimo patirties nėra reikalinga griežta apsauga, nes jie geba įsivertinti rizikas ir apsaugoti savo interesus. Todėl skirtingai nei pensiniams ar investiciniams fondams, veikiantiems pagal kitus įstatymus, informuotiesiems investuotojams skirtiems fondams nėra reikalingas depozitoriumas (apie jį rašėme čia), o užtenka turto saugotojo. Kuo skiriasi šios dvi paslaugos, plačiau šiame straipsnyje aiškina „Orion“ depozitoriumo vadovė Jolita Jonaitienė.

Jolita Jonaitienė | „Orion“ depozitoriumo vadovė

Turto saugotojo funkcijos apribotos tik turto saugojimu

Turto saugotoju, kaip ir depozitoriumu, Lietuvoje gali būti tik kapitalo reikalavimus atitinkantis bankas arba finansų maklerio įmonė. Pas turto saugotoją atidarytoje fondo sąskaitoje turi būti saugomas finansinis turtas – pinigai, indėliai, finansinės priemonės ir kita. Turto saugotojas, kaip ir depozitoriumas, fondo turtui turi taikyti pakankamo atskyrimo reikalavimus – sąskaitos turi būti atskirtos nuo valdymo įmonės ir paties turto saugotojo. Pagrindinė turto saugotojo funkcija yra minėtų priemonių saugojimas, kuris kartu apima finansinių priemonių sandorių priėmimą ir vykdymą, teisingą registravimą, įrašų tvarkymą, reguliarų derinimą, ataskaitų teikimą. Tačiau iš esmės turto saugotojo funkcijos, numatytos įstatyme, čia ir baigiasi.

Turto saugotojas yra atsakingas už lėšų ir finansinių priemonių saugojimą. Tačiau ši atsakomybė yra ribota, nes turto saugotojas nekontroliuoja valdymo įmonės priimamų sprendimų minėtų priemonių atžvilgiu. Tačiau depozitoriumo funkcijos yra žymiai platesnės ir papildomai apima sandorių stebėseną, investavimo taisyklių kontrolę, piniginių srautų stebėseną, nuosavybės teisės patikrinimą ir apskaitą, grynųjų aktyvų vertės teisingumo užtikrinimą investicinių vienetų/akcijų išleidimo ir išpirkimo kontrolę.

Platesnės depozitoriumo funkcijos – papildoma nauda investuotojams

Platesnės depozitoriumo funkcijos nulemia žymiai didesnę apsaugą investuotojams. Kiekvienas valdymo įmonės finansinis sprendimas, susijęs su fondo turtu, visuomet yra peržiūrimas, patikrinamas depozitoriumo ir tik tada patvirtinamas. Depozitoriumas užtikrina, kad fondo lėšos visuomet būtų naudojamos pagal paskirtį ir atitiktų fondo steigimo dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys, jog ne visi profesionaliems investuotojams skirti fondai investuoja į finansines priemones, kurias reikia saugoti. Pastaruoju metu Lietuvoje steigiami investiciniai fondai vysto verslus, užsiima nekilnojamojo turto (NT) objektų kūrimu, pardavimu ir pan. Toliau palyginsime, kokias funkcijas atliktų turto saugotojas ir depozitoriumas, jei fondo pagrindinė investavimo strategija būtų investicijos į nekilnojamąjį turtą.

Jei fondas tiesiogiai perka NT, vienintelė turto saugotojo funkcija – saugoti fondo sąskaitoje esančias lėšas. O jei tokia investavimo strategija besivadovaujantis fondas turi depozitoriumą, jo veiksmai apimtų kur kas platesnį spektrą. Depozitoriumas pirmiausia turėtų susipažinti su įsigyjamo objekto dokumentais, įsitikinti, kad objektas atitinka fondo strategiją, įvertinti, ar šis įsigijimas nepažeis fondo diversifikavimo reikalavimų. Depozitoriumas, turėdamas piniginių lėšų sąskaitos kontrolę, turėtų papildomai patvirtinti lėšų pervedimą. Įvykus sandoriui, depozitoriumas įsitikintų, kad NT tinkamai užregistruotas fondo vardu ir toks faktas matomas atitinkamuose registruose. Patikrinęs nuosavybę, depozitoriumas įtrauktų tokį turtą į apskaitą ir vestų tokio turto sąrašą. Dar vėliau skaičiuojant fondo aktyvų vertę, depozitoriumas turėtų įsitikinti, ar naujai įsigytas turtas buvo įvertintas tinkamą kvalifikaciją turinčių vertintojų, ir ar yra tinkamai įtrauktas į apskaitą, kad būtų paskaičiuota teisinga investicinio vieneto vertė.

Apibendrinant turto saugotojo ir depozitoriumo funkcijas, juos sieja tik bendra turto saugojimo pareiga. Tačiau reiktų atminti, kad kiekvienas depozitoriumas yra ir turto saugotojas, bet ne kiekvienas turto saugotojas yra depozitoriumas. Depozitoriumas visada atlieka daugiau funkcijų ir taip užtikrina investuotojų apsaugą.

Susiję straipsniai:

– Depozitoriumas – papildoma apsauga investuotojams
– „Orion“ nuo šiol teiks depozitoriumo paslaugą Lietuvos investiciniams fondams

– „Orion“ pradėjo teikti depozitoriumo paslaugą „Modus Asset Management“ valdomiems fondams